GILU klubas

GILU klubas – tai laisvo laiko kultūros klubas, siekiantis atkurti pamestas laisvo laiko prasmes ir atskleisti jas kaip esmines pilnaverčio šiuolaikinio gyvenimo sudėtines dalis.

Kursime prasmingą, auginantį, naujų įžvalgų ir patyrimų suteikiantį laiką, mokysimės išeiti iš mąstymo stereotipų ir sąmoningiau pažvelgti į sociumą bei save.
Įvairios klubo veiklos apima ne tik teorinį, bet ir praktinį lygius, skatina aktyvų savo narių įsitraukimą ir klubo kaip bendruomenės kūrimą.

GILU klubo bendruomenė ir jos teminės grupės

GILU klubas veikia aktyvios, nuoseklios bendruomenės principu. Savo veiklas kuriame kartu su bendruomenės nariais, kiekvienas kviečiamas siūlyti savo temas, tapti teminės grupės vedančiuoju, dalintis žiniomis, patyrimais ir taip kartu kurti naujas prasmes. Idėjinė GILU klubo lyderė – Rasa Baltė Balčiūnienė – prisidės prie įvairių temų vystymo bei įgyvendinimo.

Pirmųjų GILU klubo susitikimų teminės grupės:

  1. Visuomenės reiškinių anatomija“. Šios teminės grupės vedantysis Vilius Adomaitis kartu su klubo nariais ieškos atsakymų, kaip atrasti pusiausvyrą tarp asmeninių vertybių ir visuomenėje vykstančių pokyčių bei tarp to, kas amžina ir laikina.
  2.  „Antikinės Lietuvos kultūros tapatybė“. Šioje grupėje mes tyrinėsime senąją lietuvių kultūrą iki krikščionybės, iš jos kylančius mitus ir stipriausius įvaizdžius, išlikusius mūsų kolektyvinėje sąmonėje ir šiandien. Antikinės Lietuvos pavadinimas, minimas rašytojo, žurnalisto Vytauto Alanto knygoje „Tauta istorijos vingiais“, tapo šios teminės grupės atspirties tašku.
Laisvo laiko kultūra pagal filosofą A. Baumeisterį

Laisvo laiko prasmė šiandien yra perkeista ir netekusi savo giluminės prasmės. Puoselėta Antikos ir Renesanso epochomis, ji tapo prielaida susiformuoti europietiškai kultūrai, o šiandien ji labiau maitina pramogų industriją, o ne turtina mus. Ukrainiečių filosofas Andrii Baumeisteris ir jo įžvalgos apie laisvo laiko kultūrą padėjo suvokti, kas nutiko su laisvu laiku ir jo reikšme, kodėl ji taip stipriai pakito XX a. ir lieka iškreipta šiandien. Vienas iš GILU klubo tikslų – naujai pažvelgti į laisvo laiko prasmę ir ją susigrąžinti. A. Baumeisteris tai įvardija kaip raktą į laimingą, sėkmingą, turiningą gyvenimą. Štai esminės jo idėjos apie laisvą laiką:

„Laisvalaikiui mes nesiruošiame nuo vaikystės ar jaunystės ir nemanome, kad turime mokėti praleisti laisvalaikį. Tai žmogaus kritinė klaida. Mes sukurti laisvalaikiui, laisvalaikio reikia mokytis. Laisvalaikis –  tai raktas suvokti sėkmingą, turiningą gyvenimą. Klausimai, kas aš toks, kaip aš gyvenu ir koks mano gyvenimas,  priklauso nuo atsakymo, kaip aš leidžiu laisvalaikį?“

„Dabar mes naudojame daug žodžių, pavyzdžiui, sėkmingas gyvenimas. Šį žodžių junginį mes perimame iš Aristotelio, bet apmąstome jį XX-XXI amžiaus kontekste. Būti sėkmingu mūsų laikais reiškia būti sėkmingu finansiškai, tačiau tai neteisinga pagal Aristotelio sampratą. Aristotelis teigia, kad sėkmingas gyvenimas iš esmės reiškia tiesiog gyvenimą, kuris pasiekė tikslą, rezultatą. Tai pasisekęs gyvenimas, pilnas gyvenimas. Raktas į tokį gyvenimą – laisvalaikis.“

„Laisvalaikis – tai raktas, padedantis atrakinti supratimą ir apie asmenybę, ir apie žmonijos istoriją. 1948 metais Josefas Pieperis išleido esė „Laisvalaikis kaip kultūros šaltinis“. Joje kalbama apie Europos kultūrą, bet tai gali būti pritaikoma ir visai civilizacijai. Šiuo atveju kultūra ir civilizacija tampa sinonimais.“

„Tikslų laisvalaikio apibūdinimą galime rasti Platono „Dialoge“. Ten nuskamba tokia mintis: „Jeigu palygintume tuos jaunuolius, kurie stumdosi teisme ir panašiose įstaigose su tais, kurie leidžia laisvalaikį filosofuodami ir dalyvaudami mokslinėse diskusijose, pirmųjų auklėjimas bus vergiškas, o antrųjų – laisvas.“ Taigi, yra jaunuoliai, kurie stumdosi teismuose ir kitose vietose, jie nori pranešti apie save, jie užsiima vergišku darbu ir vergiškai praleidžia laiką. Tuo tarpu yra kiti jaunuoliai, kurie savo laiką leidžia bendraudami ir diskutuodami. Tai Platonas vadina laisvalaikiu. Citata baigiasi taip: „Antrieji niekada neturi laisvalaikio trūkumo ir jie apmąsto savo idėjas ramybėje ir laisvėje.“ Taigi Platonas tapatina laisvalaikį su laisve.“

„Akcentuodami darbo svarbą reformatoriai nustūmė į šešėlį labai svarbų viduramžių ir Antikos pasiekimą. Tai, ką galima pavadinti vita contemplativa – tai gyvenimą stebint, stebėjimo praktiką. Viduramžių mistiniu terminu meditaciones (nepainiokite su Rytų meditacijomis) buvo vadinamas tas laikas, kai žmogus, atsitraukdamas nuo kasdienių darbų, skiria valandą ar kelias dvasinėms meditacijoms, tada jam išryškėja kitas pradmuo.“

„Jeigu mes atsiduodame darboholizmui, tampame apsėsti darbu (toks buvo XX ir XXI amžius), mūsų svarbų sielos langą laikome užvertu. Mes nepažinsime savęs, neįeisime į save, nesužinosime tikrosios mūsų esybės ir negausime ploto laisvei. Todėl XX amžiuje, ypač nuo jo vidurio, svarbiausieji mąstytojai vėl grįžta prie laisvalaikio.“

„Laisvalaikis tapo daugumos pramoga, jis kreipiamas ne į kiekvieno mūsų asmenybę, o skiriamas tik tam, kad atstatytume fizines ir emocines jėgas darbui. Kitaip tariant, laisvalaikis – tai darbo tęsinys, kurio tikslas – grąžinti darbuotojui jėgą, kad jis galėtų dirbti toliau. Tai galima pavadinti laisvalaikio naikinimu arba jo prasmės praradimu.“

„Laisvalaikiui svarbus reguliarumas. Reguliarume mes po truputį save pageriname. Čia iš karto susijungia du elementai: esamojo momento turiningumas ir gilumas. Tai, ką aš darau dabar, įgauna giluminį pasikeitimą, nes turiningumas įsijungia į tam tikro kelio praėjimą ir atspindi istoriją, kurią aš sau kuriu.“

„Mūsų laisvalaikis skirtas tam, kad mūsų kūnas taptų labiau priderintas daugeliui funkcijų, kad mes būtume atsparūs, sveiki. Antras lygmuo – darbas su jausmais ir emocijomis. Taip, jūsų laisvalaikis tampa darbu su jausmais ir emocijomis. Čia pasivaikščiojimas po parką, įdėmus muzikos klausymas, paveikslų stebėjimas yra darbas su savo nuostatomis ir emociniais išgyvenimais. Kiekvienoje situacijoje laisvalaikis tobulina šią išraišką. Dar aukščiau – vaizduotė. Mūsų vaizduotė – tai daugelio atradimų šaltinis, o laisvalaikis mums jį atveria. Ir, galų gale, mąstymas. Laisvalaikis daro mūsų mąstymą geresniu, gilesniu, praplatina mūsų požiūrį.“

„Mes norime užkimšti laisvą laiką bet kuo, kad nebūtų nuobodu. Kas moka leisti laisvalaikį, tam niekada nebus nuobodu nei su savimi, nei su kitais, nei su gamta. Tai didelis menas – kurti save, aplinką aplink save – tiek gamtinę, tiek žmogišką. Tokiame laisvalaikyje buvo kuriama Europa ir civilizuotas pasaulis.“

„Reikia mokytis leisti laisvalaikį, kaip ir mokytis darbo kompetencijų. Šį meną reikia įsisavinti – geriau su draugais, kuriais jūs pasitikite, o jeigu tokių nėra, tuomet savarankiškai. Mokydamiesi leisti laisvalaikį turime mokėti sujungti visus mūsų asmenybės lygius.“

Šaltinis: A. Baumeisterio paskaita apie laisvo laiko kultūrą: https://www.youtube.com/watch?reload=9&v=uciH2KPi284

Artimiausi susitikimai

Spalio 14 d., ketvirtadienį, vyks pirmoji GILU klubo teminės grupės „Visuomenės reiškinių anatomija“ sesija.

Apie teminę grupę „ Visuomenės reiškinių anatomija“

Vieni kuria politines dienotvarkes, kiti propaguoja vienas ar kitas ideologijas, treti kuria sąmokslo teorijas, o kiti žmonių emocijas verčia „klikais“. Ir kiekvienas kas mėnesį susimokame už į mus plūstantį duomenų srautą. Tokia jau ta mūsų kasdienybė. Kad tas srautas atrodytų rimčiau, vartojami solidūs raktažodžiai: mokslas, ekspertai, technologinė pažanga, ekologija, pandemija, sveikas gyvenimo būdas, geopolitika, dvasinis tobulėjimas, progresas, klimato kaita ir t.t. Tokiu būdu daugeliui žmonių sukuriamas šiandienio pasaulio paveikslas. Ar šis paveikslas atitinka tikrovę? Apie tai verta padiskutuoti, juolab kad kiekvienas turime įgimtą dovaną kurti savąjį pasaulio paveikslą. Pirmosios sesijos tema: naujas žvilgsnis į vertybes: kaip atpažinti kultūros įdiegtus stereotipus?

 „Prieš pora šimtų metų  dorybės „pralaimėjo“ vertybėms. Gal verta pažvelgti iš naujo?”

Teminės grupės „ Visuomenės reiškinių anatomija“ vedantysis Vilius Adomaitis 

Norime to ar ne, greitas gyvenimo tempas jau seniai tapo įprastas. Greitas tempas savaime nėra blogai, juk vargu, ar savo automobilius norėtume keisti į arklius. Tačiau, kai sparčiai kinta visuomenės požiūris į įvairius dalykus, ypač tuos, kurie mums yra asmeniškai labai svarbūs ir brangūs – tai jau kita, jautresnė tema.

Šiandien mes ieškome pusiausvyros tarp asmeninių vertybių ir visuomenėje vykstančių pokyčių. Dažnai girdime frazes „bendražmogiškosios vertybės“, „amžinosios vertybės“ ir nesusimąstome, kad iki pat XIX a. žmonės nežinojo, kas tai yra. Nuo pat Senovės Graikijos laikų žmonės orientavosi į dorybes, kaip siektinas ir ugdytinas savybes, kurias demonstruodavo iškiliausi žmonės: aristokratai, karvedžiai, politikai, amatininkai,  menininkai. Visi jie buvo savo srities meistrai ir kartu autoritetai, į kuriuos lygiuodavosi kiti.

Mes norime pakviesti kartu paieškoti skirtumų tarp „statiškų“, nekintančių vertybių ir dorybių, kaip asmenybės augimo orientyrų, ir atskirti tai kas amžina nuo to kas laikina ar tėra viso labo madinga iliuzija.

 

Patyriminės sesijos programa

9.00 – 13.00 Pirmoji sesijos dalis.

  • Įžanga. Laisvo laiko kultūros klubo GILU idėjos pristatymas.
  • Klubo dalyvių susipažinimas.
  • Patyriminis žaidimas – konsteliacija „Vertybių mugė“.

Konsteliacija padeda pamatyti įvairių reiškinių ryšius, į kuriuos dažniausiai nekreipiame dėmesio. Žaidimas bus spontaniškas, be išankstinio scenarijaus, o rezultatai dažniausiai būna netikėti ir tuo įdomūs. Žaidimo aptarimo metu kiekvienas dalyvis gauna sau vertingų įžvalgų.

  • Kalbos etiudas „Ką lietuvių kalboje reiškia žodžiai tiesavertė ir nauda?“

Kalba yra tai, kas mus programuoja veikti stereotipiškai arba, suvokus žodžių prasmę, atrakina mūsų kolektyvinę atmintį. Aptarsime, kaip mūsų kalbos žodžiai išreiškia veiksmo esmę ir atsispindi mūsų mąstyme. Taip pat, kaip mes pametame tikrąsias žodžių prasmes ir jie tampa tuščiais, t.y. neatspindinčiais tikrovės vyksmo ir nepadedančiais pasiekti norimo rezultato.

  • Filosofijos etiudas „Tiesos kaip vertybės evoliucija“

Etiudas – trumpas kūrinys, skirtas lavinti mąstymo įgūdžius.

    • Psichologijos etiudas „Kaip vertybės apjungia veiksmus?“

    Šioje dalyje panagrinėsime princesės Dianos istoriją. Ji buvo viena žymiausių XX a. pab. pasaulio moterų – asmenybė, kuriai neliko abejingų. Žiūrėdami televizijos serialą „Karūna“ („The Crown“) vėl prisiminėme dramatišką jos gyvenimo istoriją. Ko galime iš jos pasimokyti?

    Atsakymų ieškosime kito, tikrais istoriniais įvykiais paremto filmo „Hercogienė“ („The Duchess“) siužete: Georgiana Cavendish (Spencer), princesės Dianos giminaitė, XVIII a. Didžiojoje Britanijoje buvo visų mylima asmenybė. Georgiana buvo turtinga, tačiau neturėjo titulų, todėl, motinos valia, ištekėjo už hercogo. Mados ikona vadinta gražuolė nuolankiai toleravo neištikimo vyro santykius su po vienu stogu gyvenančia meiluže. Praėjus dviem šimtmečiams, į panašią situaciją pateko ir princesė Diana. Šių moterų gyvenimuose – be galo daug panašumų, pasikartojančių vaizdinių ir liūdna baigtis. Diana galimai susitapatino su informacija, kuri per giminystės ryšį egzistavo jos pasąmonėje.

    Šie istoriniai siužetai puikiai iliustruoja, kaip žmonės neretai pragyvena ne savo gyvenimus, tarsi keliaudami savo buvusių giminaičių keliu. Žmogus, susitapatinęs su šeimos (giminės) stereotipu, turi dvi galimybes: atkartoti tą scenarijų savo aplinkoje arba, suvokus, kas atsitiko, iš to scenarijaus sąmoningai pasitraukti.

    • Socialinis-istorinis etiudas „Vertybių evoliucija ir baimės anatomija“

    Istorinis žodžio vertybė kontekstas. Kaip dorybes pakeitė vertybės. Žodžio tiesa kilmė. Tiesos, kaip vertybės evoliucija ir šiuolaikinis kontekstas.

    • Čiobiškio dvaro jėga, atgimstanti šiandien

    Sesijos metu analizuosime Čiobiškio dvaro, kaip vertybinio virsmo pavyzdžio, istoriją. Būsime vietoje, kuri priklausė Radvilų dinastijai, o iki šių dienų išlikusio klasicizmo stiliaus dvaro autorius, manoma, buvo lietuvių klasicizmo pradininkas Laurynas Stuoka Gucevičius. Sovietmečiu dvare veikė paauglių internatas. O šiandien, apsisukus laiko ratui, ši vieta vėl gaivina tikrąsias dvaro vertybes.

      • Grupinė refleksija

      13:00 - 14:00 Pietūs

      14:00 – 18.00 Antroji sesijos dalis

      • Vertybinis vaizdinys kaip žmogaus elgesį nulemiantis principas

      Kas yra vaizdinys ir kaip jis formuoja pasirinkimus? Kaip vertybiniai vaizdiniai veikia žmogaus gyvenime ir organizacijoje? 

      Iliustracijos-epizodai iš kino filmų: „The Founder", (2016 m., rež. John Lee Hancock), „Up in the Air“, (2009 m., rež. Jason Reitman), „The Edge“, (1997 m., rež. David Marmet.), „Others People's Money“ (1991 m., rež. Norman Jewison,) „Jobs“ (2013 m., rež. Joshua Michael Stern,) , „Legends of the Fall“ (1994 m., Edward Zwick,) , „The Legend of Bagger Vance“, (2000 m., Robert Redford).

      • Individuali refleksija-konsteliacija „Kokie vertybiniai vaizdiniai veikia manyje?“

      Konsteliacija – tai unikalus patyriminis metodas, padedantis suvokti pasąmoninius reiškinius ir jų įtaką, apjungiant kūno pojūčius su racionalaus proto galimybėmis. Sąmoningumo didinimo praktikų rezultatai pasitarnauja siekiant vidinio augimo tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesinėse veiklose.

      • Patyriminis žaidimas-konsteliacija „Kolektyvinis intelektas“ ir diskusija apie teminės grupės „Visuomenės reiškinių anatomija“ ateitį.

      18:00 - 19:00 Pažintinė sesijos dalis

      Pažintis su Čiobiškio dvaru ir jo kultūra. Susitikimas su Eugenija Vagneriene, dvaro savininke.

      Laisvo laiko kultūros klubo GILU idėjinė lyderė

      Rasa Baltė Balčiūnienė

      Verslininkė, sąmoningos lyderystės programų autorė, mąstymo ir veiklos pokyčių konsultantė.

      Teminės grupės „Visuomenės reiškinių anatomija“ vedantysis

      Vilius Adomaitis

      Fizikas, verslininkas, psichologas, lyderystės mokymų lektorius.