Tinklaraštis

vz.lt

Besikeičianti realybė visuomet įneša nerimo, bet tuo pačiu – ir naujų galimybių. Sąmoningos lyderystės programų kūrėja, ontopsichologijos ir verslo praktikė Rasa Baltė Balčiūnienė atkreipia dėmesį, jog kai išorėje nebelieka aiškių atspirties taškų – lygiuotis belieka pačiam į save. Tad kaip išmintingai priimti neapibrėžties keliamus iššūkius, nebijoti pokyčių ir lengviau pamatyti naujas galimybes?

Rasa Baltė Balčiūnienė pastebi, jog lyderystė neretai būna supainiojama su vadovavimu. Tikroji lyderystė, anot jos, tai daryti žingsnius ir įgyvendinti pokyčius, kurių dar niekas tame kontekste nedarė. „Mes gyvename supainiotų sąvokų laike, todėl vartodama žodį „lyderystė“ ir norėdama priartinti jį prie tikrosios prasmės, jaučiu poreikį pridėti būdvardį: sąmoninga, autentiška, integrali... Tiek versle, tiek kitose srityse mums visuomet reikia vedlio, galinčio praminti naujus takus ir sutelkiančio žmones eiti kartu.“

Ir vis dėlto, lyderiu gimstama ar tampama? R. Baltė Balčiūnienė perfrazuoja mintį iš Biblijos – kam daugiau duota, iš to ir daugiau pareikalaujama. „Būti lyderiu nėra mūsų pasirinkimas. Jei esu gimęs būti lyderiu, negaliu juo nebūti ir gyventi tik dėl savęs. Tai ne apie įgūdžius – lyderiai tiesiog turi daugiau psichinės energijos. Jau nuo pat mažumės pastebime tuos vaikus, kurie yra imlesni, aktyvesni, gilesni nei kiti, jie jau nuo vaikystės į save sugeria daugiau tiek pozityvių, tiek negatyvių dalykų ir jaučia savyje glūdinčią visuomenės funkciją“, - pažymi R. Baltė Balčiūnienė.

Ji priduria, jog tiems, kurie turi lyderio potencialą – viskas tiesiog lengviau sekasi, bet dėl to jiems reikia ir daugiau disciplinos: „Vidutinio potencialo žmonėms kartais geriau sekasi nei aukštesnio, jei jie būna disciplinuoti ir nuoseklūs. Svarbu pažymėti, jog vidutinio potencialo žmonės irgi gali būti puikūs savo srities specialistai, vadovai, uždirbti daug pinigų, tačiau kalbėdama apie tikrąją lyderystę aš galvoje turiu naujų prasmių kūrimą. Ir tai matuojama ne tik pinigais, bet ir kitomis vertėmis.“ 

Tikrosios lyderystės kriterijus ir neapibrėžta lyderystė

R. Baltės Balčiūnienės nuomone, šiandien mes nežinome, kuo ir kaip matuoti savo gyvenimą. Esame įpratę rinktis kategorijas „gerai“ ir „blogai“, „sėkmingas“ ir „nesėkmingas“ pagal tai, kaip mūsų kontekstui yra priimta. Bet neatsižvelgiam į esminį kriterijų – kur jaučiame augimą ir daugiau gyvybingumo, o kur – mažiau. Taip galima matuoti ir lyderio sprendimus.

„Mes išties kenčiame nuo nerealizuoto potencialo. Jis vis tiek turi kažkaip pasireikšti, todėl susikaupusi energija gali išsilieti per pyktį, agresiją, ligą ir pan. Ypač tai aktualu lyderiams.“

Viena pagrindinių nūdienos diskusijų versle ir kitose srityse – kaip veikti tokioje neapibrėžtoje realybėje? Pasak R. Baltės Balčiūnienės, apibrėžta realybė  – yra viso labo mūsų proto projekcijos.

Senasis SPOD (angl. Steady, Predictable, Ordinary, Definite) buvo stabilus, nuspėjamas, įprastas ir apibrėžtas pasaulis – visiška priešingybė XX a. pabaigoje jį išstūmusiam VUCA (angl. Volatility, Uncertainty, Complexity, Ambiguity), kurio atnešta neapibrėžtis mums nuolat kelia vidinės ir išorinės transformacijos iššūkius. 2020 metais prasidėjusi pandemija žmonijai įteikė dar vieną „dovaną“ – BANI (angl. Brittle, Anxious, Nonlinear, Incomprehesible).

„Verslo procesai ir tarpusavio ryšiai ėmė veikti pagal mažai kam suprantamus sudėtingų sistemų principus – nelinijiniu būdu, neproporcingai. Mūsų smegenys nebespėja paskui pokyčių, naujovių ir žinių (tikrų ir melagingų) srautą. Patekęs į stiprų informacinį triukšmą, emocinio sargo funkciją atliekantis „migdolinis kūnas“ (lot. amygdala) skelbia aliarmą. „Įsijungia“ automatinės reakcijos – nerimas ir baimė. Mus ištinka vaikiškos emocinės būsenos, kai sprendimai tampa nefunkcionalūs. Su šia vidinio pasaulio „realybe“ reikia kuo greičiau susitvarkyti, ir tam reikalingas psichologinis stabilumas. Mūsų užduotis – išlikti VUCA pasaulyje susikuriant savosios situacijos SPOD 2.0 – apsibrėžti nedidelę veikimo teritoriją, judėti mažais žingsneliais, nuolat tikrinti aplinką ir naudotis tam tikrais, nors ir miglotais, ateities perspektyvos orientyrais“, – įsitikinusi R. Baltė Balčiūnienė.

Kai veikdami mums primestos neapibrėžties sąlygomis įjungiame valią, keičiame įpročius, rutinas, tikslus ir veikimo principus, mums lengviau išsaugoti suaugusio žmogaus būseną, priiminėti funkcionalius sprendimus, pamatyti naujas galimybes ir būti sau lyderiu. 

Lygiuotis į save ir kurti naujas prasmes

Šiandienos pasaulyje, anot R. Baltės Balčiūnienės, būti sau lyderiu yra ypatingai svarbu, nes lygiuotis į išorę tiesiog nebeįmanoma: „Gali tik turėti išorinius orientyrus, kad pavyktų adaptuotis ir kurti save, apsibrėžiant savo mažytę SPOD realybę. Ir atpažinti, kada įšokai į stiprią emocinę būseną, vėl tapai vaiku ir panirai į BANI realybę.“

R. Baltė Balčiūnienė atkreipia dėmesį, jog technologinė pažanga atlaisvino mūsų rankas, dirbtinis intelektas – protą, reiškia – turime daugiau laiko kūrybai. „Kūryba tai yra tai, kas tavo atmintyje neegzistuoja, tai reiškia suteikti kažkam naują pradžią. O būti sau lyderiu šiandien reiškia būti ir funkcionaliu, ir laimingu. Gamtoje visuomet pirmiausia yra funkcionalumas – kokią vertę tu kuri kitam, ir kokią vertę tau kuria kitas. Jeigu nėra funkcionalumo, laimės ir malonumo nebus.“

Šiandieniame neramiame pasaulyje susiduriame ir su kita lyderių jausena – ar darau tiek, kiek turėčiau ir galėčiau? Ar mano kuriamas pokytis bus pakankamai reikšmingas?

„Kai lyderis galvoja, kad daro per mažai ir jam atrodo, kad reikia gelbėti pasaulį, reiškia, jis ne visiškai realizuoja savo potencialą, – atkreipia dėmesį R. Baltė Balčiūnienė, – Tačiau tai nereiškia, kad realizuoti savo potencialą – tai gelbėti pasaulį. Bandydamas gelbėti pasaulį ten, kur neturi įtakos – tik išeikvoji savo energiją. Lyderystė labiau vystosi būtent versle ar konkrečiose profesinėse veiklose, nes čia viskas labai aišku – padarei sprendimą ir matai – vertės arba daugiau, arba mažiau. Kitose srityse nėra tokio aiškaus matavimo. Tokiu atveju lengviau pasiklysti asmeninio reikšmingumo jausme, kad privalai padaryti ką nors globalaus. Dažniausiai tie, kurie daro pasaulinės reikšmės dalykus – to susireikšminimo neturi, jiems tiesiog labai patinka tai, ką jie daro.“

Tiesa, kartais lyderiai užsibrėžia per mažai. „Kai pajauti labai stiprų ketinimą, kuris verčia plėstis tavo ribas, dažnai susiduri su nusistovėjusiais įpročiais visuomenėje ar organizacijose, tai yra ir ženklas, jog per tas savo išplėstas ribas galime pradėti daryti didesnę įtaką tiek organizacijose, tiek mieste ar šalyje“, – pažymi R. Baltė Balčiūnienė. 

11 reikalingiausių kompetencijų neapibrėžties sąlygomis

1.      Stiprus mąstymo būdas – tai gebėjimas įžvelgti priežastis, matyti ateities orientyrus, pastebėti plačiau ir giliau. Kuo kompleksiškiau gali matyti ir veikti, tuo labiau gali daryti įtaką kitiems.

2.      Gebėjimas nepasimesti informacijos sraute ir kritiškai mąstyti.

3.      Gebėjimas apsibrėžti kontekstą ir suvokti, kokį funkcionalumą, vertę tu gali jam suteikti, ir ką tas kontekstas suteikia tau.

4.      Sustiprinti kriterijų – jaučiu gyvybės ar augimo daugiau ar mažiau? Kuo didesnis neapibrėžtumas, tuo tolimesnė perspektyva, ne atvirkščiai.

5.      Gebėti savo valia susikurti neapibrėžtumą ir išlikti jame subjektu.

6.      Gebėti išbūti neaiškume arba daryti pauzę – išlaukti, kol pasirodys informacija su ateities orientyrais.

7.      Gebėti klausytis, kas slypi už žodžių.

8.      Gebėjimas visiškai dalintis atsakomybe.

9.      Gebėjimas veikti iš atjautos, bet nesusitapatinti. Tam padeda emocinis neutralumas.

10.    Gebėjimas  priimti veikiančius, bet nebūtinai teisingus sprendimus.

11.     Gebėjimas reflektuoti savo elgseną ir matyti savo klaidas. 

https://rb.gy/djikbr