Įrašas

Pastaruoju metu daug kalbama apie kompetencijų ugdymo svarbą, apie gebėjimą adekvačiai atlikti tam tikrą veiklą, turėti jai pakankamai žinių, įgūdžių. Kiekviena profesija, veikla ar funkcija turi privalomą gebėjimų paketą. Įmonės suvokia, kaip svarbu investuoti į darbuotojų kompetencijų ugdymą, nes gali parengti žmones dirbti pagal savo standartus, ir toks investavimas tiesiogiai atsiperka. Tinkamai parengtas žmogus lygu greitai ir profesionaliai atliekamas darbas. Tačiau šiame straipsnyje noriu apžvelgti ne tai, kas yra aišku ir savaime suprantama, o tai – kas nauja ir negirdėta. Noriu pakalbėti apie metakompetencijas. Tai tokios kompetencijos, kurių reikia nuolatos, ir kurias mes ugdome visą gyvenimą. Galime sakyti, kad jos yra universalios, neapibrėžtos specifinių profesijų, darbų ar pareigų. Ir jeigu žmogus neturi išsiugdęs metakompetencijų, tai visa kita netenka prasmės, nes kad ir kiek mokytumeisi techninių įgūdžių, neįvaldęs esminių ir universalių gebėjimų, negalėsi būti sėkmingas ir funkcionalus. Pirmoji metakompetencija - gebėjimas būti suaugusiu. Skamba juokingai, gal net įžeidžiai, bet globalus visuomenės poreikis yra psichologiškai suaugę žmonės. Teisiškai žmogus traktuojamas suaugusiu nuo savo 18 gimtadienio, bet tai nelygu psichologinei ir emocinei brandai. Harvardo ir kitų žymių universitetų vadybos mokyklose kalbama apie tai, kaip organizacijose būtų galima nustatyti pasąmonines dinamikas, kurios riboja organizacijų efektyvumą. O dinamikos kyla iš žmonių. Ir kuo labiau suaugęs žmogus, tuo geriau jis veikia organizacijoje. Kokie yra psichologiškai suaugusio žmogaus požymiai?

Gebėjimas apsibrėžti savo įtakos ribas. Viena iš svarbiausių stoicizmo filosofijos praktikų yra atskirti tai, ką galime pakeisti, nuo to, ko negalime. Suaugęs žmogus geba apsibrėžti kontekstą, kuriame jis gali priimti sprendimus, darančius įtaką, kaip ir geba suvokti, kad, tam tikruose kontekstuose, jis neturi jokios įtakos. Ir nesuks sau galvos dėl dalykų, kurių negali pakeisti, nes tai – energijos švaistymas. Išsiugdęs šią savybę, žmogus gebės priimti savarankiškus ir funkcionalius sprendimus, o jo veiksmai atneš tinkamų rezultatų.

Gebėjimas priimti didesnės sistemos aplinką. Suaugęs žmogus suvokia, kad yra didesnės sistemos dalis. Ir, jeigu jis atėjo į sistemą, gebės priimti ir jos taisykles. Pvz. Jūsų įmonėje yra priimta penktadieniais dalyvauti svajojimo sesijose. Jums tai gali pasirodyti nereikalinga, bet Jūs vis tiek dalyvaujate, nes esate komandos dalis. O jeigu sistema visiškai nepriimtina, gebate susirasti kitą, kuri atitiktų Jūsų lūkesčius, kurioje rastumėte savo veikimo būdus.

Gebėjimas sava valia didinti neapibrėžtumą ir išlikti subjektu, kai didesnėje sistemoje vyksta pokyčiai. Vienas iš triukų yra neapibrėžtume atrasti savo vietą. Dažniausiai, kai pasikeičia aplinka, mes įšokame į vaikiškas būsenas, nes nežinome ką daryti, nerandame tikrų sprendimų. Bet jeigu neapibrėžtume gebame sukurti papildomą neapibrėžtumą sau, pvz. keičiame įpročius, projektus, tuomet „įšokame“ į subjekto poziciją ir tampame suaugusiais. Neapibrėžtume būtina kurti dar daugiau neapibrėžtumo, nes, kai jau esi pokyčiuose, keistis yra lengviau. Sistemos tampa lanksčios, ir Jūs galite įžvelgti naujų galimybių sau.

Emocinio neutralumo būsenos įvaldymas. Tai yra gebėjimas priimti sprendimus užimant neutralią poziciją. Kai gebame atsiriboti nuo išankstinių nuostatų, svarstymų, kas būtų, jeigu būtų. Ir suvokti, kad tai, kas vyksta, nėra gerai ar blogai, o tiesiog yra. Patarimas, kaip „pasimatuoti“ emocinį neutralumą: įsivaizduokite, kad Jūsų artimasis sunkiai suserga. Greičiausiai Jūs labai emocionaliai reaguojate, perimate neigiamas emocijas, jaučiatės prislėgtas. Dabar įsivaizduokite, kad suserga nepažįstamas asmuo ir Jums apie jį kažkas papasakojo. Reaguojate daug ramiau, neutraliau, neperimate neigiamų emocijų. Būdami emocinėse situacijose, galite prisiminti šį patarimą ir pasižiūrėti į situaciją iš šono.

Gebėjimas reflektuoti savo elgseną ir matyti savo klaidas. Suaugęs žmogus turi gebėti nuolatos reflektuoti savo elgesį, jo priežastis ir pasekmes. Jis nuolatos savęs klausia: kodėl aš dabar taip reaguoju, kodėl taip elgiuosi, kas man iš to? Jis geba atskirti, kada jo veiksmai kyla iš emocinių reakcijų, vaikystės scenarijų, nesuvoktų elgsenų. Taip pat jis mato, kurios intencijos, motyvacijos veikia, o kurios – ne. Refleksija padeda žmogui siekti harmonijos tarp proto, veiksmo ir jausmo. Tai pirmas žingsnis link savęs pažinimo ir sąmoningumo stiprinimo link.

Vidinės autonomijos (laisvės) pozicija. Vidinė laisvė prasideda, kai žmogus prisiima atsakomybę už savo gyvenimą. Ji taip pat siejasi su gebėjimu būti sistemoje. Mes visi turime išorinį gyvenimą su įsipareigojimais ir vidinį gyvenimą, į kurį nieko neįsileidžiame, jeigu nenorime. Suaugęs žmogus geba savo vidiniame gyvenime jaustis kaip nori. Ir tą jausmą jis kuria prisiimdamas atsakomybę už savo gyvenimą bei imdamasis atitinkamų veiksmų. Pvz. išorėje Jums taikomi reikalavimai, kurie neatitinka Jūs vidinio gyvenimo. Jūs nesiimate aukos vaidmens ir nepradedate visiems skųstis neteisingumu. Jūs, kaip laisvas žmogus, pasirenkate vieną iš sprendimų: priimate sistemos apribojimus ir randate joje Jums tinkamus veikimo būdus, bandote keisti apribojimus arba tiesiog išeinate iš sistemos ieškodami sau tinkamesnės.

Gebėjimas perduoti atsakomybę. Turbūt vienas sudėtingiausių gebėjimų darbinėje aplinkoje, ypač vadovams, yra visiškai perduoti atsakomybę savo pavaldiniams už tam tikras veiklas. Aišku, dažniausiai, tik veiksme galime įvertinti žmogaus gebėjimus bei kompetencijas. Visiškai perduoti atsakomybę reiškia neabejoti, kad kitas žmogus įvykdys užduotį. Jūs jo nekontroliuojate ir nejaučiate atsakomybės už tai, ką jis turi padaryti. Ir Jūs jaučiate viduje, kad perdavėte atsakomybę. Kartais mes savo dėmesiu neleidžiame kitiems įgyvendinti jų atsakomybių, todėl svarbu išsiugdyti gebėjimą jas perduoti, kad procesai vyktų efektyviau, o žmonės turėtų visas galimybes vystyti savo gebėjimus ir atsakomybės jausmą.

Patyriminio sąmoningumo auginimas. Sąmoningumas auga tik per veiksmą ir integraciją, t. y. per patirtį. Dažnai galvojame, kad, jeigu nuėjome į seminarą ir išklausėme paskaitą ar perskaitėme straipsnį, tai jau viską žinome. Taip tikrai nėra. Mes įsisąmoniname mažai informacijos, kurią išgirstame, ir pats geriausias būdas iš tikrųjų kažką suvokti – pritaikyti žinias praktiškai. Žinojimas ir nepritaikymas sukuria netikrą jausmą, kad mes kažką padarėme, nors realybė yra kitokia. Kai imamės veiksmo ir darome pokyčius realiose situacijose, santykiuose bei keičiame elgseną, nors tai yra sunku – tik tuomet tampame sąmoningesni. Metakompetencijų ugdymas yra nuolatinis procesas, kuris trunka visą gyvenimą. Gebėjimas būti suaugusiu žmogumi yra esminis, norint prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir tapti jo kūrėju.

Nuotr. autorė Donalda La Frey