Įrašas

Lietuvoje jau randasi organizacijų, kurios veikia gyvųjų sistemų (Living Systems) principais. Kas joms būdinga? Pokalbiuose su verslo kūrėjais ir gyvųjų sistemų tyrinėtojais išsigryninau esminius gyvų organizacijų bruožus:

• aukštesnės prasmės tikslas (ne vien finansinė nauda);
• savarankiškai ir atsakingai veikiantys žmonės (plokščia struktūra);
• gyvybinga terpė, leidžianti rastis naujiems dalykams (regeneracija);
• gebėjimas auginti ir brandinti organizacijos žmones.  

Aukštesnės prasmės tikslas

Verslininkas-praktikas, HAI instituto alumnas Rinardas Goda, savo įmonėje diegiantis gyvųjų sistemų veikimo principus, sako, kad gyva organizacija suvokia savo evoliucinį tikslą – kam ji buvo sukurta, kam tarnauja, kam reikalinga pasauliui. Tai aukštesnis tikslas nei pinigai.

Pastebiu, kad daugelis organizacijų šiandien išgyvena prasmės (tikslo) krizę. Viena iš priežasčių, matyt, yra ta, kad veikiame supainiotų sąvokų pasaulyje. Adaptyviosios lyderystės ekspertė, HAI instituto alumnė Eglė Daunienė atkreipė dėmesį, kad vienas iš paklydimų – manyti, jog įmonės tikslai ir rodikliai yra tiesiogiai susiję. Pasak jos, rodikliai reikalingi tik kaip ženklas, į kurį pasižiūrėję, galėtume pasakyti: jei apyvarta auga, tai, matyt, pataikome, gebame sukurti tokią vertę, kuri yra patraukli klientui.

Gyvų organizacijų tikslai yra tam tikri orientyrai. Tas vektorius gali būti nukreiptas į išorę, t. y. ką gero norisi sukurti didesnei sistemai, arba - į įmonės vidų, siekiant sukurti kitokią organizacinę kultūrą. Darau prielaidą, kad ilgainiui formuosis nauja organizacijų konkurencinio pranašumo kryptis: kaip per savo vertės kūrimą atsklesti tai, ko reikia gyvybei, geresnei žmogaus gyvenimo kokybei - ne tik fiziologine, bet ir psichologine prasme. 

Savarankiškai ir atsakingai veikiantys žmonės

Gyvųjų sistemų principais veikiančioms organizacijoms būdinga atvirumo kultūra, stiprus tarpusavio pasitikėjimo laukas. Darbuotojai jaučiasi savimi, jiems nereikia jokių kaukių. Antreprenerė, HAI instituto alumnė Daiva Viskontienė pastebi, kad tokie darbuotojai turi atradę savo ašį, veikia neatidėliodami, nesabotuoja savo veiksmų, yra pažinę savo emocinę pusę ir turi empatijos kurti kokybišką santykį su kolega ar klientu.

Gyvose organizacijose  žmonės priima sprendimus patys. Nėra viršininko ir pavaldinio santykio – veikiama bendradarbiaujant. Organizacijų transformacijos metodus tyrinėjanti Ieva Čepononė sako, kad vadovo (savininko) intencija čia yra esminė ir lemianti. Prieš pradedant įmonėje diegti gyvųjų sistemų principus, vadovas turi sąžiningai sau atsakyti, ar tikrai yra pasirengęs būti visiškai atviras. Jei taip, tuomet galima leistis į kelionę. 

Gyvybinga terpė, leidžianti rastis naujiems dalykams

Gyva organizacija yra dinamiška, gebanti nuolat save perkonstruoti iš naujo, vadinasi – ir apmąstyti, kaip veikia, ar kuria kokią nors vertę. Eglė Daunienė pabrėžia, kad tokiai refleksijai reikia brandos ir strateginio mąstymo. Juk ir žmogus tobulėja tada, kai ima suprasti savo mąstymo klaidas, vidinius stereotipus. Jis gali juos pastebėti ir keistis. Tas pats principas galioja ir gyvoms organizacijoms. Tačiau tai nereiškia, kad vieną dieną kuriame, kitą dieną griauname ir vėl kuriame iš naujo. Daiva Viskontienė teigia, kad perkūrimo procesas yra laipsniškas ir kasdien plika akimi nematomas, bet per ryšius, semantinį lauką labai jaučiamas.

Gebėjimas auginti ir brandinti organizacijos žmones  

Viena esminių gyvosios sistemos charakteristikų – auginti kitas gyvas sistemas. Gyvųjų sistemų fasilitatorė Lina Šleinotaitė-Kalėdė pastebi: kai keičiamės patys, keičiasi ir mūsų aplinka, nes viskas yra susiję iki atomų lygmens. Kai organizacijoje vienas žmogus ima veikti kitaip, pajuda visa komanda, ir tada pradeda keistis žmonių gyvenimai – ne tik profesiniai rezultatai, bet ir santykiai šeimose. Todėl labai svarbu, kokia yra pirminė intencija.

Manau, kad gyvų organizacijų tikroji paskirtis – auginti žmones: stiprinti vidinę jų brandą, lavinti kompetencijas. Taigi joms būdingą kultūrą galima pavadinti savita asmenybių ugdymo mokykla. Ką gali žinoti, galbūt ateityje žmonės ateis čia ne vien tik dirbti ir uždirbti, bet ir mokytis suaugystės.

Tyrinėjančių pašnekesių ciklą „Gyvos organizacijos“ rasite: https://www.hai.institute/podkastai