Įrašas

Maždaug prieš 10 metų viename renginyje susipažinau su Kang Yoto, kuris tuo metu buvo Indonezijos Bodžonegoro srities gubernatorius. Įsikalbėjome. Kang Yoto prisiminė pirmuosius savo metus valdžioje ir papasakojo istoriją, kuri vėliau stipriai paveikė mano požiūrį į verslą ir finansus.

Kang Yoto yra kilęs iš savo srities provincijos. Jį jaudino tai, kad itin religingi žmonės savo atogrąžų kaimeliuose gyveno skurdžiai: tarp namų nebuvo gatvių, o dėl nuolatinio lietaus aplinkui matėsi vien purvas. Žmonės retai lankė vieni kitus, nes buvo tiesiog nepatogu klampoti per purvynus. Jie nuolat skundėsi, kad niekas jais nesirūpina, gyveno vos galą su galu sudurdami. Daugelis jų per savo amžių net nebuvo išvykę iš gimtojo kaimo.

Naujai išrinktas, dar jaunas gubernatorius lankė vis naujas provincijas, bet visur matė daugmaž tą patį liūdną paveikslą: pikti ant viso pasaulio žmonės gyvena pakankamai tvarkinguose nameliuose, bet visiškai nesirūpina tuo, kas yra už tvoros. Jis daug kalbėjosi su žmonėmis, domėjosi jų gyvenimu, ieškojo sprendimų. Galiausiai, pastebėjo, kad žmonės savo maldose dievui (Alachui) jo vis kažko prašo. Kas - labiau materialių dalykų, kas – „tik laimės“, bet rūpestingasis dievas turėjo suteikti tai, ko jiems trūksta. Kang Yoto sakė galiausiai supratęs, kad žmonės atsakomybę už savo gerovę perkėlė ant dievo pečių ir vis laukė jo malonės.

Kang Yoto, kuris skaitė arabišką koraną, perrašytą iš priminių rankraščių, žinojo, kad maldų dievui esmė yra ne prašymas, ne reikalavimas, o... dėkojimas. Korano versijoje, kurį turėjo praktiškai kiekviena šeima, gubernatorius greitai surado vertimo iš arabų į indoneziečių kalbą iškraipytas interpretacijas ir nusprendė jas ištaisyti. Buvo ir kitų netikslumų, bet šis, jo manymu, labiausiai veikė žmonių sąmonę ir elgesį.

Maždaug per metus, kartu su kitais entuziastais, gubernatorius parengė naują korano redakciją. Kang Yoto su savo komanda sugebėjo aplankyti daugybę šeimų ir paversti jas savo idėjos ambasadoriais.

Maždaug po 3 metų atsirado pirmieji fiziniai pokyčio simptomai: kaimelių gyventojai pradėjo grįsti ir prižiūrėti tą kelio ruožą, kuris ėjo pro jų namus. Galiausiai, daugelis kaimų turėjo švarias gatves ir žmonės galėjo lengvai lankyti vieni kitus ne tik savo, bet ir kitose gyvenvietėse. Ir tai buvo tik pokyčių pradžia...

Mane labai domino, kodėl gubernatorius buvo toks įsitikinęs tiesioginiu ryšiu tarp maldos žodžių ir žmonių veiksmų. Paaiškino jis labai paprastai. Kai žmogus kažko nori ir nuolat to prašo, jis įrašo į savo galvą trūkumo ir išgyvenimo programą, t. y. gyvena Norų pasaulyje. Kai žmogus nuolat kažkam dėkoja už tai, ką jau turi, jo pasąmonėje formuojasi pertekliaus ir klestėjimo programa, t. y. gyvena Turto pasaulyje. Gyvenimas trūkume kelia nuolatinę įtampą ir nepasitenkinimą. Žmonės didžiąją dalį savo energijos iššvaisto ne kurdami savo ir savo bendruomenės gerovę, o keikdami vieni kitus ir valdžią, kuri blogai jais rūpinasi. Pasikeitus mąstymo šablonui, pasikeitė ir elgesio modelis. Turto pasaulyje skurdas nyksta.

Metams bėgant šią tiesą tikrinau praktiškai - ne tik savo, bet ir kitose organizacijose. Teigiami pokyčiai pasijusdavo perėjus nuo Išgyvenimo prie Klestėjimo paradigmos.

Beveik 30 metų itin rūpinausi finansiniu aspektu savo organizacijoje: nuo pirmųjų kontrolės ir finansinės drausmės ataskaitų iki visiškai atviros finansinės sistemos sukūrimo. Finansų sistema dažniausiai „aptarnauja“ verslo savininko baimes ir išgyvenimo paradigmas, tapdama didžiausia kliūtimi į vystymąsi ir klestėjimą. Biudžetams, gamybos ir pardavimo planams, įvairiems kontrolės mechanizmams sunaudojama begalė vidinių resursų. Ir tos investicijos neturi grąžos. Strateginiai tikslai dažnai tapatinami su finansiniais, ir tai kuria labiau išgyvenimo nei klestėjimo strategijas. Verslininkams nuolat kažko trūksta. Net jei jie pasiekia tikslą, nespėja tuo pasidžiaugti ir jau planuoja sekančią viršūnę. Netgi tie, kurie turi daug pinigų, dažnai nesijaučia pakankamai saugūs ir turtingi.

Apie finansus galima kalbėti iš įvairių pusių, bet yra vienas esminis klausimas: kokiame pasaulyje leidžiame sau gyventi - skurdo ar pertekliaus? Daug verslininkų svajoja apie teigiamą, stiprų, pastovų pinigų srautą, tačiau nekuria sąlygų jam atsirasti. Gal tai nuskambės kiek mistiškai, bet drįstu teigti, kad sėkmė ir gerovė tiesiogiai priklauso nuo mūsų būsenų, kurias lemia mąstymo įpročiai. Keisdami juos, galime realiai pakeisti viską aplinkui save. Išmokę valdyti savo būsenas, kuriame sąlygas tokiam finansiniam srautui, kokio reikia mūsų pačių ir bendruomenės saugumui užtikrinti ir klestėti.

Miglės Gylienės nuotrauka