Įrašas

Daugelyje pasaulio pasakų, legendų ir mitų herojaus likimą nulemia jo atsakymas į kokį nors svarbų klausimą, kurį paprastai užduoda kokia nors mitinė būtybė. Taigi, manau, kad vystymasis priklauso nuo to, kaip mums sekasi aptikti tuos teisingus klausimus. Platonas moko, kad filosofija prasideda nuo nustebimo - kai į pasaulį pažvelgiame tarsi kitomis akimis. Mes nuolat kovojame su kasdienio gyvenimo rutina, kuri trukdo tai padaryti. Taigi atrasti klausimus ir nustebti reiškia praktikuotis pamatyti pasaulį kitaip, atrasti vis naują jo gelmę. Tai reiškia keliauti vediniems tų klausimų ir bandyti į juos atsakyti. Šie klausimai paprastai vadinami fundamentaliais, ribiniais ar paskutiniais. Nuo jų priklauso, kiek mes tapsime gilesni, išmintingesni, įvairiapusiškesni, kitaip tariant - sudėtingesni.

Svarbu atskirti pokytį, judėjimą ir vystymąsi: viskas keičiasi, bet ne viskas vystosi. Mes keičiamės kiekvieną dieną, bet ar vystomės? Žmogaus prigimties lavinimas nėra natūralus procesas, o kultūra - nuo mitų ir sakmių iki mokslo, filosofijos, meno, ekonomikos – tai biologinio pasaulio antstatas. Ne veltui atsirado žodis „kultivuoti“. Galima sakyti, kad vystymasis yra darbas su savimi, savęs „perdarymas“ – tai pagrindinė mūsų užduotis.

Manau, kad mūsų vystymosi kelyje tikslas turi nuolat keistis. Kai tampame gilesni, kai matome pasaulį sudėtingesnį, įvairiapusį, mūsų tikslai negali nesikeisti. Vaikystėje grojau smuiku. Mano tikslas buvo labai paprastas - tapti garsiu smuikininku. Vėliau įstojau į meno mokyklą ir norėjau tapti garsiu dailininku. Šiek tiek pasistūmėjau, patobulėjau, ir man daugiau nebesinori būti garsiu smuikininku, garsiu dailininku ar garsiu filosofu. Kodėl? Todėl, kad aš su niekuo nekonkuruoju. Asmeninio vystymosi kontekste aš susikūriau unikalų pasaulį - visatą, kurioje yra vietos visoms kūrybingų žmonių pastangoms. Šis mano pasaulis nenori atrodyti geresnis, pranašesnis už kitus, parodyti, koks aš šaunus, kiek aš daug žinau, nustebinti, priversti žavėtis. Manau, kad pastarasis kelias yra klaidingas, nors, kita vertus, gal ir geras - jauni žmonės turi turėti ambicijų. Vis dėlto, iš savo amžiaus viršukalnės galiu pasakyti, kad jeigu tu susikuri nekonkuruojantį vidinį pasaulį, įsileidi į jį kitus bendradarbiauti, papildyti vienas kitą, tai reiškia, kad mūsų bendromis pastangomis pasaulis tampa sudėtingesnis. Mūsų vidiniai pasauliai susitinka, ir mes drauge galime sukurti kažką naujo. Tikslas turi keistis. Tai vystymosi indikacija. Jeigu tikslas nesikeičia, vadinasi mes nesivystome.

Aš vystymosi nefetišizuočiau. Tardami šį žodį, visi turime galvose skirtingus dalykus. Žodis „vystymasis“ – tai tik tam tikras išorinis apibrėžimas, o jo esmė - procesas. Iš principo, tai savo likimo „įsigijimas“, ne veltui nugyvento gyvenimo procesas, kurio eigoje įvyksta geriausia, kas gali įvykti. Norėtųsi, kad žodis „vystymasis“ nebūtų suprastas paraidžiui. Kad tai būtų tik ledkalnio viršūnė, tačiau talpintų gerokai daugiau. Dažnai tai, kas žodžiais neišreiškiama, ir yra svarbiausia kiekvienam iš mūsų.

Kai esame jauni, mums labai svarbu, kaip save vertiname. Mes bandome suprasti, kas esame, lyginame save su kitais. Mane jaunystėje šie klausimai taip pat kankino. Tačiau, galiausiai, supratau, kad neverta su savimi gaišti tiek laiko. Kai fokusą nukreipi į save, prarandi produktyvaus veikimo galimybę. Veikti reikia nesidairant į save, net negalvojant, kaip tau tai atsilieps. Fokusuotis reikia į tai, kas tau yra svarbiausia. Man visada svarbiausia buvo tai, ką mėgstu, tai, kam esu pasiruošęs pašvęsti savo gyvenimą. Ir aš to siekiau. O jau koks tapau, toks tapau. Kai peržengiau brandaus amžiaus slenkstį, į savo vystymąsi tiesiog numojau ranka, tačiau man buvo svarbu pasiekti tai, kas man asmeniškai turėjo prasmę.

Svarbiausia - būti sąžiningam su pačiu savimi. Tai išeities taškas, be kurio niekas neįmanoma. Svarbu nebijoti sau pripažinti, kad nesame tobuli. Žmonėms sunku tai suprasti, priimti ir išjausti. Tai natūralu ir suprantama. Kiekvienas žmogus - tai drama. Suprasti save kaip tam tikrą dramą, jos charakterį ir turinį, tai taip pat reiškia būti sąžiningam su pačiu savimi.

Ir dar. Kiekvienam žmogui gyvenimo kelyje tenka savi šansai. Tik vieni jais pasinaudoja, kiti - ne. Tuos savuosius, o ne abstrakčius šansus turime atpažinti, nepraleisti ir įgyvendinti. Juose - kiekvieno iš mūsų išsipildymas.

Parengta pagal vaizdo įrašą iš CEO Club Ukraine vykusios diskusijos „Ką reiškia vystytis? Ką reiškia tapti geresniu?“

Astos Čebatorienės nuotrauka