Įrašas

Vokiečių neuromokslininkas Gerhardas Rotas (Gerhard Roth), kurio suburta mokslininkų grupė 40 metų tyrė, kaip žmonės reaguoja į argumentus, įrodymus, metaforas, tvirtina, kad iš 100 žmonių tik 15-20 juos girdi, suvokia ir spontaniškai (ilgai negalvodami) į juos reaguoja. Didžioji dalis - 65-70 žmonių – reaguoja ne į racionalius argumentus, o į aplinkos – kaimynų, draugų, autoritetų – elgesį. Dauguma, ypač aktyviai besinaudojančių socialiniais tinklais, orientuojasi į nuomonės formuotojų opiniją. Likusių 10-20 žmonių reakcijos – archajinės, kaip pasakytų Jungas, susijusios su senaisiais archetipais, giluminėmis schemomis. (...)

Pateiksiu dar kelis faktus. Amerikiečių neuromokslininkas Kristofas Kochas (Christof Koch), remdamasis ilgamečiais tyrimais, teigia, kad elektrodais stimuliuojant tam tikrus smegenų taškus, žmogus gali sąmoningai išgyventi įvairius pojūčius: girdėti griaustinį, matyti iškraipytus, lyg iš S. Dali paveikslų žvelgiančius veidus, jausti lengvą dilgčiojimą, kutenimą, seksualinį susijaudinimą ir, įdomiausia, pradėti ieškoti kokios nors problemos sprendimo būdo. (...) Elektrodais buvo stimuliuojama pakaušyje esanti smegenų dalis, kuri yra atsakinga už sąmoningus išgyvenimus - emocijas ir jausmus. K. Kochas tai pavadino neuroniniu sąmonės koreliavimu.

Visada pabrėžiau, kad būtina atskirti sąmonę nuo mąstymo. Ir štai - kognityvistų tyrimai tai patvirtino. Pasak mokslininkų, priekinė žmogaus smegenų dalis, kuri yra atsakinga už analitiką, sprendimų priėmimą, vertybinį pasirinkimą, loginius ir matematinius samprotavimus, yra sunkiai paveikiama elektrostimuliacijos. Ji - kitokia, nepasiduodanti tiesioginiam poveikiui. (...)

Kuo šie tyrimai svarbūs kalbant apie sprendimų priėmimą? Grįškime prie G. Roto minėtos  65-70 žmonių grupės. Tai labai įdomūs žmonės. Tarp jų gali būti sėkmingų verslininkų ir gana sėkmingų mokslininkų, tačiau jie mokosi sprendimų priėmimo, verslo vadybos ar mokslinės veiklos schemų, pasitelkdami tam tikras metodikas ir technologijas, stebėdami sėkmingus pavyzdžius - kas ir kaip daroma. Jie mėgina tai imituoti. Tačiau tiriant 15-20 žmonių grupę (kai kalbame apie mąstymą, analitiką, kūrybinius sprendimus), matyti, kad mokymosi procesas vyksta kitaip: čia nėra tiesioginės sąsajos tarp sėkmingo pavyzdžio ir jo įgyvendinimo, egzistuoja tam tikras pertrūkis.

Taigi galime išskirti du sprendimų priėmimo lygius. Vienas jų – technologinis. Tai tam tikras priemonių parinkimo būdas, pritaikymas, šlifavimas, dresuotė, kurios metu mokomės reaguoti į vienas ar kitas aplinkybes. (...) Antrasis - visiškai kitoks, susijęs su laisvu pasirinkimu.

Kognityvistai išskiria 3 laisvo pasirinkimo parametrus: variantiškumą (turiu daugiau nei vieną strategiją), autorystę (pasirinkimą darau remdamasis savo idėjomis, prasmėmis, vertybėmis, konkrečiais tikslais) ir kontrolę (nesu marionetė svetimose rankose, manimi nemanipuliuoja, pasirinkimo metu kontroliuoju savo mintis).

Daugelis kognityvistų-natūralistų mano, kad laisvas sprendimų priėmimas tėra iliuzija. (...) Esą sprendimus priimame ne mes. Esame tik akli operatoriai. Sprendimus priima smegenys ir aplinka. Šiandienos kontekste, kai išorinio poveikio mechanizmų vis daugėja, o mūsų emocionalumas yra gerokai išaugęs, tai itin pavojinga teorija, nes, pagal ją, paveikti žmogų yra labai paprasta - tereikia subtiliai pritaikyti mechanizmus. (...) Šios teorijos šalininkai teigia, kad, egzistuoja schemos (sprendimų priėmimas pagal pirmajį lygmenį), kurias žmogus pasirenka ir jų „rėmuose“ mąsto, veikia, formuluoja tikslus. Kitaip tariant, jis tampa svetimų schemų realizatoriumi. Žmogus linkęs savo laimėjimus ar efektyvumą sieti su ta strategija, kurią naudoja. Jam nėra kada tikrinti kitų strategijų, kurios, galbūt, yra efektyvesnės. Jis pasitenkina esama.

Taigi ši teorija teigia, kad mes neturime autonomijos (esame objektai), nekontroliuojame (esame įtraukiami į konkrečios sistemos tinklą) ir neturime variantų (smegenys nėra linkusios priimti kitokį sprendimą). (...)

Kita mokslininkų grupė (deja, jų – mažuma) teigia, kad laisvas pasirinkimas egzistuoja, jis siejamas su priekinės smegenų dalies veikla. Mūsų sprendimai esą susiję su gebėjimu jungti, tikslinti, suprasti idėjų, vertybių ir tikslų reikšmę. Ir šis gebėjimas nėra techninis. Jis visuomet reikalauja mūsų valios pastangų.

Mes nuolat susiduriame su idėjų ir vertybių hierarchiniu pasirinkimu, pvz.: šeimos gerovė – šalies gerovė – žmonijos gerovė. Kiekvienas susidėlioja šią vertybių skalę savaip. Ir tai daryti nėra paprasta. Šiandienos įvykių kontekste itin sunku atsakyti į klausimą, kuri vertybė yra aukščiau už kitą. Čia negalime priimti sprendimo technologiškai. Čia svarbu, kokios yra mūsų idėjos, vertybės, tikslai ir kaip gerai mes juos suprantame. (...)

Sprendimus mes priimame remdamiesi konkrečiomis koncepcijomis, pvz. teisybės, demokratijos, laisvės. Dauguma jų mūsų galvose atsiranda nesąmoningai – iš knygų, filmų, auklėjimo, aplinkos. Pabandykite išvardinti ir pagal svarbą sudėlioti penkis fundamentalius dalykus, iš kurių susideda, pvz. laisvės koncepcija. Tai sudėtinga, nes mūsų sąmonė linkusi atrinkti dalykus, kurie koncepcijos neapibrėžia. Įsivaizduokite, kad sąvokos yra mūsų mąstymo „plytos“. Daugumos jų nesuprantame. Galima sakyti, kad tai „akli“ konceptai arba „tuščios plytos“. Iš jų statome namą - savo pasaulio supratimą. Mums atrodo, kad puikiai suprantame laisvės, demokratijos, patriotizmo, nacijos, politikos koncepcijas, tačiau, kai pradedame rikiuoti fundamentalias sąvokas, paaiškėja, kad nemokame jų paaiškinti. „Tuščių plytų“ principas reiškia, kad statome namo sienas, kur tik 5-6 plytos yra tikros, o kitos - tuščiavidurės. Tokios sienos linguoja. Jei nesistengiame suprasti, ką „įdedame“ į tam tikrą konceptą, mes veikiame kaip jau minėta 65-70 žmonių grupė – technologiškai, svetimas koncepcijas ir vertybes priskirdami sau. Taigi, jei vertybės, koncepcijos, tikslai nėra mūsų, jų „neperleidžiame per save“, kaip mes galime sakyti, kad darome sąmoningus pasirinkimus? (...)

Paanalizuokite savo vertybes. Daugelis sako: „Laisvė man yra viskas“. Iš kokių sąvokų ją sudėliojate? Kokia hierarchijos tvarka? Kokią reikšmę joms suteikiate? Pamatysite, kaip pradeda slysti žemė iš po kojų. Dažnai paaiškėja, kad esame technologai, t. y. žiūrime, kaip daro kiti, stebime sėkmingus pavyzdžius ir stengiamės juos atkartoti.

Ištrauka iš „CEO Club Ukraine” vykusios paskaitos-diskusijos „Kaip mes priimame sprendimus? Ar turime pasirinkimo laisvę?“