Savirevizija be fotošopo - diagnostinis praktikumas

„Žmogaus mąstymo būdas ir asmeniniai bruožai tiesiogiai veikia individualų sprendimų priėmimo procesą ir veiklos rezultatus.“

Mokymų esmė ir nauda slypi augimo mąstysenos aiškinimosi procese. Tai tarsi veidrodis, kuriame žmogus pamato save: stereotipines mąstymo vietas, reakcijas ir nenaudingą elgseną, kurios šiandien trukdo daryti funkcionalius sprendimus ir neleidžia pamatyti naujų galimybių. Tik pažvelgus į save be „rožinių akinių“ prasideda realus pokytis, išsivaduojama nuo ribojančių blokų. Tuomet gali atsirasti įžvalgų, kaip pasiekti geresnę gyvenimo bei veiklos kokybę.

5_1712322550-8358de8aa9773232ad46402c856a7896.png
KONTEKSTAS

Dabartinėje verslo aplinkoje inovacijos ir pokyčiai, įskaitant dirbtinio intelekto įrankius, organizacijose tapo nebe galimybe, o būtinybe. Visgi nemaža dalis žmonių jaučia nerimą dėl pokyčių ir jiems pasąmoningai priešinasi. Dar 2015 m. „McKinsey&Co“ atliko iki šiol plačiai cituojamą tyrimą, jog net 70 procentų pokyčių programų nepasiekia trokštamų rezultatų būtent dėl darbuotojų pasipriešinimo ir vadovų nepakankamo palaikymo.

Kyla klausimas, kodėl mes instinktyviai priešinamės pokyčiams ir kur glūdi to priežastys? Viena iš priežasčių – augimo mąstysenos trūkumas ir tokią mąstyseną skatinančios organizacinės kultūros nebuvimas.

MOKYMAI SKIRTI
  • verslo vadovams
  • startuolių kūrėjams
  • projektų vadovams
  • savo sričių profesionalams
  • lyderiams
  • potencialiems vadovams
  • visiems norintiems augti ir keistis
MOKYMAI JUMS REIKALINGI, JEIGU...
  • nerealizuojate savo tikslų ir norite postūmio siekti daugiau;
  • jaučiatės galintys nuveikti daugiau, bet turite „įstrigusių“ situacijų;
  • ketinate imtis pokyčių veikloje ar asmeniniame gyvenime;
  • nežinote, kuo norite užsiimti;
  • negaunate norimo rezultato;
  • nerandate naujos vietos besikeičiančiame pasaulyje;
  • siekiate būti sąmoningesni ir giliau suprasti gyvenimo reiškinius.
JEI NORI KITOKIŲ REZULTATŲ, PERMĄSTYK, KAS TU... NESI
Mokymų esmė ir nauda slypi mąstymo analizėje, kuri vyksta „be vyniojimo į vatą. Augimo mąstysenos nustatymo autorinė metodika tarnauja kaip veidrodis, kuriame žmogus pamato realybę, nusiima klaidingos savivokos akinius. Ji parodo tas mąstymo vietas, nenaudingas elgsenas ir stereotipines reakcijas, kurios šiandien trukdo daryti funkcionalius sprendimus ir neleidžia pamatyti naujų galimybių.
„Tik pažvelgus į save be „rožinių akinių“, gali prasidėti realus POKYTIS, išsivaduojama nuo ribojančių blokų. Tuomet gali atsirasti įžvalgų, kaip pasiekti geresnę gyvenimo bei veiklos kokybę." 
Rasa Baltė-Balčiūnienė
MOKYMŲ NAUDA
  • pažinsite savo silpnąsias ir stipriąsias puses bei suvoksite jas formuojančias priežastis;
  • identifikuosite, kokie stereotipai ir gynybos mechanizmai trukdo sėkmingai veikti;
  • gebėsite priimti efektyvius sprendimus ir tinkamai nukreipti savo energiją;
  • išmoksite geriau pažinti organizacijos žmones ir tapsite funkcionalesniu vadovu;
  • sustiprinsite gebėjimą konstruktyviai veikti neapibrėžties sąlygomis ir stresinėse situacijose.
Diagnostinis praktikumas paremtas 10 metų veikiančia Augimo mąstysenos nustatymo autorine metodika ®
MOKYMŲ DALYS
I.  Augimo mąstysenos nustatymo testai. Juos pateiksime užpildyti iki mokymų.

II. Augimo mąstysenos samprata (teorinė dalis).

III. Testų rezultatų aiškinimas. Pateikiamos asmeninės įžvalgos šiais pagrindiniais klausimais:

  • atskleidžiama, kokios dominuojančios nuostatos kelia vidinius konfliktus ir trukdo sklandžiai veikti;
  • identifikuojama, kokių stereotipų turite atsisakyti, kad pasiektumėte norimus rezultatus;
  • suvokiami gynybos mechanizmai, kurie blokuoja naujas galimybes;
  • atskleidžiami pasąmoniniai motyvai, kuriais remdamiesi priimate sau nefunkcionalius sprendimus;
  • parodoma, ar prisiimate atsakomybę už savo sprendimus ir kokį neišnaudotą potencialą turite;
  • parodoma, kiek esate pasiruošę keisti savo nuostatas ir elgsenas, kad galėtumėte visapusiškai realizuoti save ir jausti pasitenkinimą.

IV. Praktinė dalis grupėje. Jos metu mokomasi atpažinti savyje ir kituose žmonėse dominuojančias nuostatas, stereotipus ir vidinius gynybos mechanizmus. Ši praktika ugdo dalyvio ,,minkštąsias kompetencijas“ ir padeda suprasti organizacijos narių motyvaciją.

V. Interaktyvus kino praktikumas. Sinemalogijos metu žiūrimos filmo ištraukos leidžia matyti savo gyvenimo reiškinius „suspaustame“ laike, kelia klausimus ir skatina kitaip pažvelgti į savo įpročius ir galimybes. Ši praktikumo dalis leidžia pamatyti augimo mąstysenos išraiškas žmogaus gyvenime ir veikloje. Tai efektyvi priemonė pradėti keisti mąstymą ir formuoti sąmoningesnį žmogaus veikimo būdą.

R. B. BALČIŪNIENĖS STRAIPSNIS APIE PASIPRIEŠINIMĄ POKYČIAMS

Grupių dinamika – tarpasmeniniai santykiai, besiformuojantys darbo aplinkoje, komandoje – yra turbūt viena labiausiai lyderių „pražiūrėtų“ sričių organizacijoje. Dažnai vadovai palieka tai savieigai, įsikišdami tik kritiniais atvejais. Vis dėlto grupių dinamika ir jos ryšiai - tiek formalūs, tiek neformalūs, veikia nuolatos ir daro didelę įtaką įmonės valdymui ir joje dirbančių žmonių savijautai. Grupinė dinamika yra plati tema, kurią būtų galima analizuoti iš įvairių kampų. Itin iškalbingai ji atsiskleidžia tais atvejais, kai grupės nesąmoningai priešinasi vadovo sprendimams įgyvendinti pokytį.
Svarbiausia šiais atvejais identifikuoti vieną ar kelis darbuotojus, kurie priešinasi, ir daro įtaką visai grupei. Ir nepamiršti, jog priešinasi nebūtinai tas, kuris aktyviausiai reiškia abejones ir kvestionuoja vadovo pasiūlymus. Didžiausią įtaką grupės dinamikai gali daryti ir tas žmogus, kuris tyliai laukia, kol nepasiseks ir „užkrečia“ nuo nepasitikėjimu kitus. Dar svarbu atskirti, kad darbuotojai nebūtinai turi beatodairiškai vykdyti visus vadovo siūlomus pokyčius, tačiau jie leidžia jiems vykti, nesąmoningai jų neblokuoja, konstruktyviai prisideda savo įžvalgomis prie proceso, jaučia atsakomybę.
Gilinantis į nesuvoktas pasipriešinimo formas, išskyriau penkis tipus:
1. Racionalus pasipriešinimas. Tam tikri vadovo sprendimai atmetami juos įvertinus racionaliai ir suvokus, kad darbuotojo patirtyje ar suvokime nėra precedento, todėl labai sunku patikėti tokio sprendimo sėkme. Tokiais atvejais reikia sudaryti sąlygas darbuotojų pasaulėžiūros plėtimusi, jog jis/ji išgirstų įvairių praktikų pavyzdžių. Reikėtų pagalvoti apie konferencijas, mokymus, laidas, kurios plėstų šį žemėlapį. Tokiais atvejais sau ir kitiems vadovams vis primenu, kad geriau atviras, nepatiklus pasipriešinimas, nei kai darbuotojas vis pritaria, bet pats visiškai pokyčiu netiki. 
Vienas iš dažnesnių šio tipo pasipriešinimo variacijų, jau savotiškas organizacijų memas – tai iš konferencijų grįžęs įkvėptas vadovas, norintis įgyvendinti naujai gimusias idėjas, o darbuotojų grupė vieningai tempia laiką ir laukia, kol vadovo entuziazmas „atauš“.
2. Asmeninių baimių ar interesų nulemtas pasipriešinimas. Darbuotojai priešinasi pokyčiui todėl, kad jis gali turėti įtakos jų asmeniniams tikslams, interesams ar išryškinti jų nepilnavertiškumą, įgūdžių stoką, konkurencingumą. 
Pavyzdžiui, darbuotojas priešinasi tarptautiniui projektui, nes jaučiasi nepakankamai laisvai mokantis anglų kalbą, tačiau to tiesiogiai neįvardija. Arba, atėjus jaunesniam ir veržlesniam kolegai, ilgametis darbuotojas ima sabotuoti jo idėjas, ypač jai jas palaiko vadovas, mat ima jausti konkurenciją. Šiuo atveju gali padėti geras ugdomasis vadovas, kuris identifikuos tikrąsias pasipriešinimo priežastis.
3. Pasipriešinimas autoritetui. Būna darbuotojų, kurie iš esmės neigia hierarchiją ir autoritetus, ir jiems būna labai sunku jais pasikliauti. Tai gana paaugliška būsena. Galimas dalykas, jog vadovas turi panašių psichologinių bruožų į darbuotojo tėvus ar kitus gyvenimo mokytojus. Kartais vadovas tampa it gyvu priekaištu, jog pats darbuotojas kažko nerealizuoja, neįgyvendina, galbūt – nekuria savo verslo.
4. Aplinkos pasipriešinimas. Tai jau už komandos, organizacijos ribų išeinantis pasipriešinimas, kurį sukuria pats kontekstas – rinkos, regiono, šalies aplinka. Šiuo metu daugelis pastebime, jog mus veikia baimės, nepasitikėjimo dėl ateities, nesaugumo nuotaikos, o tokiais atvejais įsijungia noras apsaugoti status quo ir neigti pokyčius.
5. Nutinka ir taip, kai pats vadovas nesąmoningai priešinasi pokyčiams, o grupė tiesiog tai atspindi. Šiuo atveju dirbti su savimi reikia pačiam vadovui. Būna įdomu stebėti, kaip ima keistis grupinė dinamika, kai vadovas pradeda atpažinti, kada sabotuoja reikiamus įgyvendinti sprendimus.
Apibendrindama noriu prisiminti psichoanalizės tėvą Z. Froidą ir didžiausią impulsą psichoanalizei suteikusią jo įžvalgą, jog daugiau nei 90 procentų žmogaus sprendimų yra nesąmoningi. Ženklią nesąmoningų sprendimų persvarą šiais laikais patvirtina ir neuromokslo atradimai. Ši informacija kol kas dar sunkokai priimama verslo aplinkoje. Vis dėlto labai norėtųsi paskatinti plėsti savo sąmoningumo ribas šiandienėse organizacijose – jau vien paminėtos pasipriešinimo pokyčiams formos pareikalauja tiek daug organizacijos laiko ir energijos.
INFORMACIJA

VIETA

Polocko g. 41, 01205 Vilnius

KAINA 

200 Eur + PVM / asmeniui 

KONTAKTINIS ASMUO

Ramunė Peteraitienė 

Tel. Nr. +3706 42 77871

El. paštas: ramune@hai.institute

Programos vedėjai
409920268_7608263042535488_3663265413221725435_n_1710926466-83def8d94e626d520ec0b7a5c4c13fa7.jpg
Rasa Baltė Balčiūnienė

HAI instituto (2005) įkūrėja, sąmoningos lyderystės programų autorė, mąstymo ir veiklos pokyčių konsultantė. Žinių radijo laidos „Ateities genas“ autorė ir vedėja.

Rasos programos skirtos lyderiams, vadovams, verslo žmonėms. Jos moko įveikti profesinės veiklos krizes. Padeda atpažinti kliūtis ir stereotipus. Keičia požiūrį į save ir savo aplinką. Padeda pamatyti naujas veiklos galimybes ir brėžia kokybiškai naują judėjimo kryptį. Į savo užsiėmimus Rasa integruoja moderniosios psichologijos žinias ir praktines vadovavimo bei verslo kūrimo patirtis. Rasa sukuria ypatingą aplinką, iš kurios programų dalyviai išsineša svarbiausią dalyką – IMPULSĄ AUGTI.